Pradedant žaisti petankę gali pasirodyti, kad stovėsena nėra svarbus rutulio išmetimo sudėtinis elementas. Tačiau įsigilinus į visas technikos subtilybes supranti, kad kūnas veikia kaip vienas mechanizmas ir nekreipiant dėmesio į vieną iš metime dalyvaujančių kūno dalių – taiklumo procentas yra ženkliai mažesnis, o kelias tobulėjimo link ilgesnis. Stovėsena, kaip ir viskas petankėje, yra individualu, tačiau šiame straipsnyje noriu apžvelgti bazinius dalykus ir jų įtaką metimui. O toliau jau kiekvieno asmeninis reikalas kaip progresuoti.
Prieš mokantis teisingai atsistoti lankelyje, reikia žinoti kas leidžiama ir kas draudžiama žaidimo metu atlikti kojomis. Pažvelkime ką sako petankės taisyklės:
6 straipsnis, Žaidimo pradžia ir taisyklės lankeliui
Bet kuris komandos, laimėjusios burtus, narys pasirenka pradinę poziciją ir nusibrėžia arba padeda lankelį ant žemės. Nubrėžtas lankelis negali būti mažesnio skersmens nei 35 cm ar didesnio nei 50 cm taip, kad kiekvieno žaidėjo pėdos pilnai tilptų viduje.
Žaidėjo pėdos privalo būti pilnai lankelio viduje ir neliesti lankelio perimetro, neišeiti už jo, taip pat jos negali būti pilnai pakeltos nuo žemės iki mestas rutulys pasieks žemę. Jokia kūno vieta negalima liesti žemės už lankelio ribų. Bet kuris žaidėjas, nesilaikantis šios taisyklės bus baudžiamas pagal 35 straipsnį.
Išimtis daroma tiems, kurie yra neįgalūs (kojų srityje). Jiems leidžiama stovėti viena koja lankelyje. Žaidėjams, metantiems iš neįgalaus vežimėlio, bent vienas ratas (tas kuris yra metančios rankos pusėje) turi būti lankelyje.
Kitaip tariant batai negali minti lankelio, o metant rutulį negalima pakelti kojos ar išlipti iš lankelio iki mestas rutulys palies žemę. Kaip ir krepšinyje metant baudas, metantysis negali peržengti linijos kol kamuolys nepasiekė lanko.
Daugelis pradedančiųjų, ypač moterys, metant rutulį didesniais atstumais pakelia vieną koją, taip suteikdamos metimui daugiau inercijos, tačiau, kaip grakštu tai bebūtų, tai yra draudžiama.
Geriausias pasaulio išmušinėtojas ir galbūt geriausias žaidėjas Dylan Rocher dažnai žaidžia ant ribos iškritimo iš lankelio metimo metu.
Stovėsenų tipai
Yra du stovėsenų tipai:
- Kojos lygiagrečiai viena kitai
- Viena koja (ta pati kaip ir metančioji ranka) priekyje.
Visos kitos stovėsenos yra šių dviejų variacijos. Pateiksiu pavyzdį dviejų elitinių žaidėjų, kurių stovėsenos būtų skalės „viena koja šalia kitos/viena koja priekyje“ priešingose pusėse. Tai ilgametis Madagaskaro rinktinės žaidėjas Tiana Laurens Razanadrakoto ir Diego Rizzi. Vienas metą lyg sedėtų ant arklio, kitas vedančią koją išnešęs smarkiai į priekį.
Stovėsenos “plačiai“ šalininkai argumentuoja, kad tokia stovėsena suteikia daugiau stabilumo, kas yra tiesa. Tačiau aš pastebėjau, kad ši stovėsena puikiai tinka ir smagiai žaidžiasi artimais atstumais, tačiau žaidžiant 9-10 m. atstumu dažnai naudojama jėga ir prarandamas taiklumas, kadangi plačiai stovint sunkiau pasukti torsą ir panaudoti kūno inerciją, kaip kad puikiai tą galima matyti Dilan Rocher metime. Bet, vėl gi čia pripratimo, savo stiliaus atradimo klausimas.
Aš labiau norėčiau koncentruotis prie stovėsenos „viena koja priekyje“. Kadangi tai dažniausiai naudojama stovėsena.
Atsistokite į lankelį (į lankelį visada įžengiama iš galo).
Dešiniarankiai stato dešinę koją į priekį, pirštai nukreipti į taikinį – į mušamą rutulį, arba į rutulio nuleidimo vietą (dažniausiai kašaneto kryptimi, nebent specialiai pasirinkote kitą kryptį). Pastebėsite, kad dažnai dešiniarankiams metant rutulys “nueina“ į kairę, o kairiarankiams atvirkščiai. Paprasčiausias to sprendimo būdas yra šiek tiek pasukti kreipiančią koją į priešingą pusę. Detaliau apie tai pakalbėsime sekančiame straipsnyje, kai apjungsime visus elementus į visumą ir atliksime metimą.
Jūsų kairė koja turėtų būti šiek tiek už dešinės kojos. Arba lygiagrečiai jai, arba statoma kampu. Kojos gali būti suglaustos arba su nedideliu tarpu tarp jų. Kuo kojos bus plačiau tuo stabilesnė bus jūsų stovėsena.
Stovint lankelyje nebūkite susikaustę. Kojos turėtų būti lengvai sulenktos per kelius. Įtampa trukdo žaidimui, eikvoja jėgas. Atsipalaidavę jausitės laisviau metimo metu, o lengvai spyruokliuojančios kojos leis geriau atlikti metimą didesniais atstumais.
Tokie patys stovėsenos būdai yra ir metant atsitūpus.
Ieškokite savo stovėsenos – ji turėtų būti stabili, nesukaustyta, leidžianti atlikti metimą bet kokiu atstumu aikštelės ribose, nenaudojant per daug jėgos.
Originalus tekstas:
https://petanke.wordpress.com/portfolio/stovesena/
