Europos veteranų čempionato apžvalga
Ispanijoje, Santa Susanoje, liepos 12 – 15 dienomis įvyko Europos veteranų čempionatas, kuriame Lietuvą atstovavo Aridanas Jankauskas, Remigijus Bielskis, Evaldas Kievišas ir Paulius Rulinskas. Šiame straipsnyje pateikiame jums trumpą čempionato apžvalgą dalyvių akimis.
Ispanijos saulė svilino be gailesčio – lyg norėdama išbandyti mūsų ištvermę. Tačiau petankė – tai ne šiaip žaidimas, o šventė, į kurią ėjome su pakelta galva ir kovingomis nuotaikomis. Pirmieji į kovą stojome prieš Nyderlandus. Žaidimas buvo klampus, rankos dar ne visai „atsirišusios“, klaidų netrūko. Bet svarbiausia – jų padarė dar daugiau varžovai. Tad užtikrintai laimėjome 10:2 ir pradėjome dieną pergalingai
Antrąsias rungtynes žaidėme prieš vienus iš čempionato favoritų – Ispanijos veteranų rinktinę. Pradžia nuteikė optimistiškai: laikėmės plano, žaidėme užtikrintai. Tačiau įpusėjus dvikovai – lyg kas būtų išjungęs jungiklį: praradome koncentraciją, pritrūko tikslių metimų, ypač „šūtų“, o varžovai tuo puikiai pasinaudojo. Pralaimėjome. Trečioje kovoje laukė Škotija. Bandėme atsitiesti, bet trūko susikalbėjimo, kelios strateginės klaidos ir neišnaudotos progos kainavo pergalę. Ketvirtosios varžybos – prieš Graikiją. Atrodė, turime viską: gerą pradžią, susikaupimą, aiškią strategiją. Bet… pergalė slydo iš rankų. Sako, pralaimėjome laimėtas rungtynes. Pabaigoje tiesiog pritrūko trupučio sėkmės – rutuliai riedėjo ne mūsų naudai.
Sekančią dieną saulė svilino taip, kad nė kremas nebepadėjo – kiekvienas atviras odos lopinėlis jautė čempionato karštį tiesiogine prasme. Paskutinės grupės rungtynės – su Andora. Kovėmės iki paskutinio taško, bet šįkart laimė labiau šypsojosi varžovams. Pralaimėjome 11:13 – nedaug, bet skaudžiai. Po grupės varžybų buvome 24-ti.
Kelias čempionate nesibaigė – patekome į „Nations Cup“. Pirmieji varžovai – Slovakija. Nusiteikėm kovai, sustygavome sudėtį, išgryninome taktiką – ir aikštėje viskas klostėsi kaip iš natų. Užtikrinta pergalė 13:4!
Po pietų – antrasis „etapas“: mūšis su Estijos rinktine. Nusprendėme nekeisti laimėjusios sudėties. Rungtynės prasidėjo taškas į tašką – kaip tikras nervų karas. Estai darė klaidų, ir mes tuo naudojomės, bet… kai turėjome progą imti 3–4 taškus, dažnai pasiimdavome tik po vieną ar du. Galėjome uždaryti žaidimą kelis kartus – bet vis pritrūkdavo vieno gero metimo, vieno sprendimo, trupučio sėkmės.
Pabaigoje fortūna nusišypsojo estams – jie išplėšė pergalę tiesiog iš mūsų rankų. Skaudu, bet tokia sporto realybė.
Taip ir baigėsi mūsų pasirodymas Europos veteranų čempionate. Bet pasididžiavimas – liko. Treneris Rokas ir delegacijos vadovė Andra atvirai sakė, jog didžiuojasi rinktine. Kovojome, atidavėme visą širdį ir parodėme, kad Lietuva turi komandą, galinčią siekti daugiau. Su keliais pakeitimais – mūsų žodis šiame čempionate dar tikrai nuskambės.
Mažais žingsniais – link didelių pergalių.
