Petankė (Pétanque) yra prancūziškas (dar tiksliau Provanso (Provençal)) lauko žaidimas (galima žaisti ir uždarose patalpose), kuriame varžosi dvi komandos. Naudojami yra metaliniai rutuliai, o žaidimo tikslas yra, kad rutulys būtų primestas kuo arčiau už priešininko rutulį taikinio atžvilgiu (mažas, medinis kamuoliukas, dar vadinamas “kašanetu”, pranc. cochonnet).

Petankės istorija

Petankės žaidimas buvo sugalvotas apie 1908 m. (internete galima rasti ir kitų datų 1907 m., 1910 m.), mažame miestelyje tarp Marselio ir Toulono – La Ciotat. Tomis dienomis vietiniai žaisdavo žaidimą vadinamą jeu provençal, kuris laikui bėgant užleido populiarumą petankei. Skirtumas tas, kad per jeu provençal žaidėjas prieš mesdamas kamuolį pabėgėja vieną-du žingsnius pagreičiui įgauti.

Taip jau atsitiko, kad vieną dieną, toks Jules LeNoir, dėl nelaimingo atsitikimo buvo prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio. Jis buvo palūžęs manydamas, kad tai atims iš jo šio žaidimo malonumą visam gyvenimui. Kiti miestiečiai, susirūpinę dėl draugo situacijos, balsavo dėl taisyklių pakeitimo, kad jis turėtų panašias galimybes kaip ir visi kiti. Naujos taisyklės eliminavo reikalavimą bėgimui. Petankėje žaidėjai privalėjo mesti rutulį stovėdami lankelyje, apibrėžtame žemės paviršiuje, nedėdami papildomų žingsnių. Regiono dialekte buvo sakoma, kad žaidėjas privalo žaisti “pieds tanqués“ (pėdos kartu, pé tanca  Provansiškai). Taip gimė naujas žaidimo variantas.

Verta paminėti, kad iki šios dienos ši pataisa leidžia neįgaliems dalyvauti varžybose, reikalavimas yra, kad vienas vežimėlio ratas būtų lankelyje. Petankės sporto šaka tapo prieinama ne tik neįgaliesiems, bet ir visų amžiaus grupių, lyčių ir kompleksijų žmonėms. Ypač senjorams. Galbūt dėl to susidaręs stereotipas, kad petankė tai pensininkų žaidimas.

Petankė yra populiariausias rutulių sportas (jeu de boules), tarp visų sportų kur yra rutuliai ir taikinukas. Jeu de boules buvo žaidžiama Prancūzijoje nuo tada kai romėnai atvežė šį žaidimą. Romėnai perėmė jį iš graikų pridėdami žaidimui taikinuką. Žaidimas prarado šiek tiek savo populiarumo viduramžiais, bet buvo žaidžiamas Provance, pietryčių Prancūzijoje. XX a. jis vėl paplito po visą Prancūziją. Nuo II-ojo pasaulinio karo petankės populiarumas vis labiau augo tiek Europoje tiek už jos ribų kaip vasaros rekreacinė veikla.

Kodėl petankė tokia puiki laisvalaikio praleidimo forma?

  • Atsižvelgiant į tarnavimo trukmę rutuliai nėra brangūs;
  • Žaidimo paviršiui reikia mažai arba visai nereikia paruošimo;
  • Galima žaisti bet kada – vėjas, nieko tokio. Lyja? Turėk skėtį. Kaitina saulė? Užsidėk kepurę ir pasitepk kremu;
  • Viskas ko reikia žaidimui telpa į nedidelį krepšį ar dėžutę;
  • Nereikia turėti daug jėgos, būti ilgai sportavusiam ar atletiškam;
  • Įvairaus amžiaus ir abiejų lyčių žaidėjai gali varžytis lygiomis sąlygomis;
  • Žaidimo taisyklės ir strategija lengvai suprantama;
  • Petankė gali tapti puikiu priedu prie lauko iškylų su šeima, draugais, bendraminčiais. Prancūzijos kaimeliuose petankės aikštelė yra svarbi vieta susitikimams, diskusijoms, pabendravimui.

Petankė taip pat puikiai tinka santykių patikrinimui. Jei per turnyrą ar laisvalaikio pažaidimą pora gali žaisti be rėkimų, akių draskymo, neduok dieve mėtymosi rutuliais (buvo Lietuvos petankės istorijoje toks įvykis, tiesa tarp dviejų vyrukų ir pora jie netapo J), tada jie gali būti tikri, kad yra pasiruošę bendriems gyvenimo iššūkiams.

Sekančiame straipsnyje pakalbėsime apie petankės taisykles. Iki greito.

Originalus tekstas: https://petanke.wordpress.com/portfolio/petanke-kas-tai/