Petankė – tai ne tik sportas, bet ir bendravimo menas. Kaip ir gyvenime, taip ir petankėje yra žmonės su kuriais norisi bendrauti/žaisti ir su kuriais nesinori turėti nieko bendro. Kad netapti pastaraisiais, rekomenduojame perskaityti šį straipsnį iki galo, taikyti praktikoje ir dar draugus pamokyti.
Petankės varžybos ne visada yra kova dėl čempiono titulo ar patekimo į rinktinę (bet netgi ir tuo atveju verta laikytis petankės etiketo), dažniausiai šis žaidimas vyksta draugiškoje, socialioje aplinkoje. Norint, kad žaidimas teiktų kuo daugiau džiaugsmo, nesukeltų nesusipratimų, o varžovai ir aplinkiniai jus gerbtų, verta prisiminti kelias rašytas ir nerašytas petankės elgesio aikštelėse taisykles.
Pagrindiniai patarimai žaidėjams
Oficialios petankės taisyklės, 17 straipsnis „Žaidėjų ir žiūrovų elgesys žaidimo metu” skelbia:
Reglamentuotu laiku, per kurį žaidėjui leidžiama mesti rutulį, žiūrovai ir žaidėjai privalo laikytis visiškos tylos. Varžovai neturi nei vaikščioti, nei gestikuliuoti, nei daryti ko nors, kas gali trukdyti besiruošiančiam mesti žaidėjui. Tik jo komandos nariai gali likti tarp metimo lankelio ir kašaneto. Varžovai privalo būti už kašaneto arba žaidėjui už nugaros, abiem atvejais į šoną žaidimo krypties atžvilgiu ir ne arčiau kaip 2 metrų atstumu nuo jų. Nesilaikantys šių taisyklių žaidėjai gali būti pašalinti iš varžybų, jei nepakeičia savo elgsenos po teisėjo įspėjimo. Taigi:
Būkite atsargūs. Nevaikščiokite aikštelėje, kurioje vyksta žaidimas ar pro žaidėją, kuris treniruojasi. Jūs blaškote dėmesį, rizikuojate, kad į jus atsimuš rutulys, kas gali jus sužeisti ar pakeisti žaidimo eigą.
Ramybė metimo metu. Kai kitas žaidėjas meta rutulį, tai nemosikuokite rankomis, nevaikščiokite, nepradėkite kalbėti telefonu. Stovėkite ramiai ir tyliai, netrukdykite jam susikaupti. Juk ir pačiam nepatinka, kai jus blaško metimo metu. Todėl visada stebėkite kas vyksta aplink jus tiek jūsų, tiek gretimose aikštelėse.
Laikykitės atstumo. Žaidimą stebėkite bent 2 metrų atstumu nuo žaidėjo, nestovėkite rutulį metančio žaidėjo periferijoje. Dažna naujokų klaida yra išmetus rutulį likti stovėti iš karto už lankelio ir laukti savo metimo. Svarbu per varžybas „matyti” ir gretimose aikštelėse žaidžiančius žmonės bei laikytis saugaus atstumo. Rekomenduojame išmetus rutulį nueiti į kitą aikštelės galą ir iš ten stebėti žaidimą. Taip geriau matysite rutulių išsidėstymą ir nereikės visiems žaidėjams grūstis vienoje aikštelės pusėje.
- Netrukdykite varžovams. Jei jau išmetėte visus rutulius, o priešininkai dar turi bent vieną rutulį, tai nelįskite prie kašaneto, nematuokite – tai varžovų reikalas. Kol varžovai neišmetė visų savo rutulių, nebėkite po kiekvieno jų metimo pažiūrėti prie kašaneto – jūs jau neturite rutulių, tad turite ramiai palaukti, kol bus išmesti visi rutuliai ir tik tada eiti pažiūrėti. Jei jau išmetėte visus savo rutulius, nedera – ir pagal taisykles negalima – trukdyti varžovams vaikštant prie kašaneto, tikrinant rutulių padėtį ar matuojant kuris rutulys arčiau.
Kai varžybos vyksta ir gretimose aikštelėse
Gerbkime žaidžiančius greta. Nevaikščiokite gretimose aikštelėse, kuriose vyksta žaidimas, pasistenkite pereiti iš vieno galo į kitą savo aikštelės ribose.
Išmušinėjimas gretimose aikštelėse. Jei matote, kad greta esančioje aikštelėje žaidėjas yra pasiruošęs atlikti rutulio išmušimą – tai sustokite ir palaukite. Gretimų aikštelių žaidėjų „nematymas” geriausiu atveju yra nemandagu ir nepagarbu, o blogiausiu – rizikuojate patirti rimtą traumą, jei į jus pataikys rutulys.
Rutulių ir kašaneto žymėjimas. Nepamirškite pasižymėti numesto kašaneto bei savų išmestų rutulių, kad tuo atveju, jei iš gretimos aikštelės netyčia atriedėjęs rutulys, ar atklydęs šio straipsnio neskaitęs žaidėjas juos pajudintų, tai būtų galima atstatyti į savo vietą. Nes kitaip pretenzijos nebus priimamos.
Matavimas dėl taškų
- Kai neaišku, kuris rutulys yra arčiausiai kašaneto, prieiti apžiūrėti gali po vieną kiekvienos komandos narį. Jei nepavyksta nustatyti kieno rutulys arčiau vizualiai, tai pirmiausiai matuoja tos komandos narys, kuri paskutinė atliko metimą.
- Nemandagu „žiūrėti per petį“ matuojančiajam. FIPJP taisyklės numato, kad:
a) matavimą atlieka paskutinis metęs žaidėjas arba jo komandos draugas;
b) varžovai turi teisę atlikti pakartotinį matavimą;
c) būtina naudoti tinkamą matavimo priemonę;
d) kiti žaidėjai matavimo metu turi stovėti bent 2 metrų atstumu. - Jei po matavimo vis dar neaišku, kviečiamas nepriklausomas matuotojas – teisėjas arba abiejų komandų sutartas asmuo. Jo sprendimas yra galutinis. Kitiems, nesusijusiems su žaidimu, neleidžiama kištis, matuoti ar reikšti nuomonę dėl rutulių padėties.
"Atsiprašau"
Pas mus tai dar nėra įprasta, tačiau vis dažniau ir mūsų žaidėjai jau taiko šią svetur naudojamą paprastą etiketo taisyklę. Tai yra atsiprašyti, kai metimo metu jums gavosi kažkas, ko jūs neplanavote; kas buvo ne jūsų meistriškumo, o tik sėkmės reikalas. Tai nuvestas ar išmuštas kašanetas, kai ne toks tikslas; tai metimas, kuris numestas vienur, o tada atsitiktinumo dėka rutulys atsimušęs į akmenį ar kitą rutulį, atsiduria prie kašaneto ar išmuša varžovo rutulį. Patyrę petankės žaidėjai atsiprašo netgi už tai, kad mušant kitą kamuolį jį išmuša nuo žemės, nes jie visada taikosi tik į metalą. Taigi, paprastas „atsiprašau” jums gali užtarnauti pagarbą, o jau viduje pasidžiaugite, jei po jūsų nesąmonės gavosi kažkas jums gero.
Kodėl verta laikytis etiketo?
Petankė – tai daugiau nei taiklūs metimai. Tai bendravimo, draugystės ir pagarbaus elgesio žaidimas. Laikydamiesi šių paprastų patarimų, ne tik pagerinsite savo žaidimo patirtį, bet ir prisidėsite prie malonios atmosferos kūrimo, kurioje kiekvienas norės žaisti dar kartą. Nepamirškite, jog užsienyje ar tarptautiniuose turnyruose iš jūsų elgesio bus sprendžiama ne tik apie jus, tačiau ir apie visą Lietuvos petankės bendruomenę. Apibendrinant – nesielkite taip, kaip nenorėtumėte, kad su jumis elgtųsi kiti.
