Daugelis iš mūsų esame patyrę situaciją, kai į varžybas ateiname pasirengę, geros nuotaikos, bet pirmieji metimai „neišeina“, kūnas tampa įtemptas, kojos dreba, galva prisipildo kritikos ir abejonių. Tokiais momentais atrodo, kad žaidimas slysta iš rankų — ne dėl technikos, o dėl minčių, kurios viską persmelkia.
Petankėje, kaip ir daugelyje sportų, vienu metu kovojame dvi kovas:
- išorinę – prieš varžovą,
- vidinę – prieš save.
Ir dažniausiai pralaimime ne dėl varžovų žaidimo, o dėl įtampos, abejonių, baimės suklysti ar per didelio noro laimėti.
Šio straipsnio tikslas – parodyti, kaip psichologinis pasirengimas gali tapti stabilumo, ramybės ir tikslumo šaltiniu, kai technika ir taktika jau yra išmoktos.
Psichologinio pasirengimo svarba petankėje
Tyrimai ir stipriausių sportininkų statistika rodo paprastą tiesą:
daugiau nei 80 % klaidų aukšto lygio sporte kyla ne dėl technikos, o dėl psichikos disbalanso.
Petankėje tai dar labiau išryškėja. Žaidimo tempas lėtas, daug laiko praleidžiama tarp metimų tiesiog stovint ir būnant su savo mintimis, todėl protas turi visas galimybes nuklysti į nerimą, analizę, baimes ir interpretacijas. Jei pirmi metimai nepavyksta, o varžovai žaidžia gerai, minčių karuselė įsibėgėja – ir pralaimėti galima dar net nepasibaigus varžyboms.
Psichologinis pasirengimas nėra technikos pakaitalas. Jis padidina jūsų galimybes realizuoti tai, ką mokate.
Technika parodo potencialą. Psichologija nusprendžia, ar tas potencialas bus panaudotas.
Kuo skiriasi geriausi žaidėjai nuo eilinių žaidėjų?
Geriausi žaidėjai nėra tie, kurie atlieka tobuliausius metimus per treniruotėse. Geriausi žaidėjai yra tie, kurie meta geriausius metimus tuomet, kai jų labiausiai reikia.
Norint tapti geresniu žaidėju, labai svarbu per varžybas laikytis šių principų:
- Ramybė po klaidos.
Po blogai atlikto rutulio išmetimo dažnai žaidėjas mintyse analizuoja situaciją, kodėl metimas buvo prastas, pyksta ant savęs, kad nepadarė visko kaip reikia arba kaltina aplinkinius, kad jie sutrukdė tą „tobulą” metimą.
Geriausi žaidėjai po blogai atlikto rutulio išmetimo per 1–2 sekundes grįžta į neutralią būseną. Svarbu sutelkti dėmesį tik į dabartinį veiksmą, o ne į praeities klaidas, nes tai leidžia greitai atsikratyti neigiamų emocijų ir išlaikyti psichologinį atsparumą.
- Proceso prioritetas prieš rezultatą.
Tai reiškia, kad svarbiau yra tai, kaip atliekamas rutulio išmetimas (tiesi ranka, laiku atlenktas riešas, rutulio paleidimas tinkamame aukštyje), o ne tik galutinis rezultatas. Jūs negalite įtakoti priešininkų metimų ar sėkmės faktoriaus, kuris gali nulemti varžybų nugalėtojus. Todėl svarbu sutelkti dėmesį į tai, kas yra jūsų kontrolėje – rutulio išmetimo procesas.
- Vienos minties taisyklė.
Varžybų metu atsistojus į lankelį svarbu nepradėti galvoti kokiu būtų išmesti rutulį, ar ranka tiesi, ar kojos stovi „geru kampu” ir pan. Varžybų metu jau neanalizuojame išmetimo technikos ir svarbi tik viena užduotis – numesti rutulį iš taško A į norimą tašką B. Leiskime kūnui atlikti tai, kam jis buvo paruoštas per treniruotes.
- Stipri rutina ir ritualai
Rutina – tai užuovėja nuo streso. Tyrimais ne kartą įrodyta, kad priešvaržybinės rutinos veiksmingai padeda suvaldyti jaudulį ir pagerinti pasirodymo pastovumą bei kokybę. Taigi tokios rutinos turėtų tapti svarbia priešvaržybinio pasiruošimo dalimi. Rutinos ir ritualai padeda paruošti savo kūną ir protą varžyboms, nepriklausomai nuo varžybų svarbos, nuteikia, kad tai yra tokios pačios varžybos, kaip ir bet kurios kitos, ir kad sportininkas jose pasirodys taip gerai, kaip tik sugeba.
- Gebėjimas žaisti „čia ir dabar“
Tai sąmoningas dėmesio sutelkimas į dabartinę akimirką, be užsiėmimo praeitimi ar ateities nerimais. Metimo metu – ramus, tikslus, automatinis judesys be perteklinio mąstymo.
Du AŠ galvoje
Sportas – tai daugiau nei taškai ar pergalės. Tai nuolatinis vidinis dialogas tarp pasitikėjimo ir abejonės, tarp emocijų ir disciplinos. Ir būtent tie, kurie išmoksta tą dialogą valdyti, dažnai tampa tais, kurie pasiekia daugiau nei tikėtasi.
AŠ-1 — kritikas, kontrolierius, vertintojas
Jis sako:
„Tik nesuklysk.“
„Varžovas žiūri.“
„Būtina pataikyti.“
Jis analizuoja ir vertina, sukelia įtampą, trikdo ritmą. Aš-1 geras analitikas, bet blogas vykdytojas.
AŠ-2 — natūralus vykdytojas
Tai jūsų kūnas, intuicija, judesio jausmas. Tai tas žaidėjas, kuris treniruotėse meta laisvai ir užtikrintai. Kai AŠ-2 dirba netrukdomas, metimas būna:
sklandus,
tikslus,
ritmingas,
stabilus.
Problema, kad šie du AŠ nuolat kovoja. Dauguma petankės klaidų įvyksta tuomet, kai AŠ-1 įsikiša ne laiku.
Neutralus mąstymas petankėje
Neutralus mąstymas = ne pozityvios iliuzijos, ne negatyvi saviplaka, o faktai + veiksmai + dabartinis momentas.
Tai itin tinka petankei, nes:
žaidimas lėtas → daugiau minčių → daugiau emocijų,
neutralumas išjungia dramą,
žaidėjas grįžta į procesą, o ne rezultatą.
Pavyzdžiai:
❌ Negatyvu: „Jei nepataikysiu, pralaimėsim.“
❌ Perteklinis pozityvumas: „Aš visada pataikau!“
✅ Neutralu: „Atstumas 8 m. Mano užduotis – ramus rutulio išmetimas.“
Neutralus mąstymas nuramina kūną ir stabilizuoja techniką.
Poveikio priemonės, esant per dideliam jauduliui
Kvėpavimas. Sakoma, kad tai paprasčiausia ir veiksmingiausia technika, padedanti sumažinti jaudulio lygį. Dažnai prieš pat varžybas sportininkų kvėpavimas tampa greitas ir paviršutiniškas (t.y. negilus). Tai rodo jaudulį, dėl kurio kvėpavimo sistema ima veikti nepilnai ir organizmas aprūpinamas nepakankamu kiekiu deguonies. Kvėpavimas atlieka keletą svarbių funkcijų organizme. Jis aprūpina kraują deguonimi, o taip pat pašalina iš organizmo deguonies dvideginį. Tuomet, kai audiniuose kaupiasi anglies dvideginis, atsiranda raumenų nuovargis bei spazmai, kurie trikdo pasirodymą. Be to, negavus pakankamai deguonies, sutrinka energijos resintezė, todėl mažėja ištvermė. Keletą kartų giliai, ritmiškai įkvėpus ir iškvėpus, papildomos organizmo deguonies atsargos, o pats sportininkas nusiramina, sumažėja jaudulys.
Raumenų relaksacija. Vienas iš nemaloniausių per didelio jaudulio pasireiškimų yra raumenų įtampa. Prieš varžybas sportininkai gali jaustis arba atrodyti kaip mediniai. Įsitempę raumenys toliau trikdo koordinaciją, pasirodymo kokybę ir didina traumos riziką. Todėl sportininkai turėtų išmokti paprastų raumenų atpalaidavimo technikų.
Šypsena. Ši technika pati paprasčiausia, bet labai veiksminga – jausdamas įtampą, jaudindamasis sportininkas turėtų šypsotis. Nustatyta, kad šypsena yra naudinga keliais požiūriais. Pirmiausia, mes esame išmokę šypseną sieti su laime ir gera savijauta. Be to, šypsena pakeičia kraujo tėkmę smegenyse, kas sukelia cheminių medžiagų, atsakingų už nusiraminimą, išsiskyrimą. Galiausiai sunku galvoti ir jaustis taip, kad tai prieštarautų kūno pozai. Neįmanoma šypsotis ir pykti vienu metu.
Energizuojanti kūno kalba. Labai dažnai galima pamatyti sportininkus gniaužiančius kumščius, plekšnojančius per šlaunis, arba „duodančius penkis“ komandos draugams. Tokia kūno kalba iš tiesų leidžia palaikyti optimalų įtampos lygį aukščiausio meistriškumo sportininkams.
Vaizdinių kūrimas. Sportininkai gali pasinaudoti savo vaizduote, kad prieš varžybas pasiektų reikiamą jaudulio lygį. Jie gali pasitelkti energizuojančius vaizdinius (pavyzdžiui, svarbių varžybų, didelių pastangų, sėkmės vaizdiniai suaktyvina fiziologinius procesus) arba raminančius vaizdinius (atpalaiduojančius vaizdus, ramios vietos, didelės erdvės vaizdinius – visa tai sumažina fiziologinių procesų aktyvumą).
Išvados
80 % petankės klaidų kyla iš psichologijos, ne technikos.
Neutralus mąstymas yra efektyviausias būdas stabilizuoti žaidimą.
Ritualai ir rutina kuria ramybę ir tikslumą.
AŠ-1 ir AŠ-2 supratimas leidžia išvengti perteklinės kontrolės.
Klaida turi gyventi tik kelias sekundes — svarbiausia yra kitas metimas.
Geriausi žaidėjai nuo kitų žaidėjų skiriasi gebėjimu atlikti geriausią metimą tada, kai spaudimas didžiausias.
Psichologines technikas reikia treniruoti taip pat, kaip ir techniką.
