Iš pirmo žvilgsnio petankė atrodo paprasta: metalinį rutulį reikia numesti kuo arčiau mažojo medinio kašaneto. Tačiau pradėjus žaisti greitai paaiškėja, kad vien „taiklios rankos“ neužtenka. Reikia įvertinti atstumą ir aikštelės paviršių, pasirinkti metimo būdą, tiksliai valdyti judesį, stebėti varžovų rutulių padėtį ir išlaikyti dėmesį, kai vienas metimas gali pakeisti visą varžybų eigą.
Petankė vis dažniau patenka ir į sporto mokslininkų akiratį. Tyrimuose nagrinėjama metimo technika ir tikslumas, akių ir rankos koordinacija, judesio jutimas, fizinis pasirengimas, koncentracija bei psichologiniai veiksniai. Atsiranda ir darbų apie vyresnių žmonių įsitraukimą bei socialinę šio žaidimo pusę.¹˒²
Apžvalgos rodo, kad petankės tyrimų daugėja, tačiau ši sritis dar nedidelė. Daugiausiai nagrinėjamas sportinis rezultatas, technika ir treniravimo metodai.¹ 2025 m. dviejų dešimtmečių publikacijų analizėje tarp dažniausiai tirtų fizinių veiksnių buvo akių ir rankos veiksmų suderinimas, judesio jutimas ir riešo lankstumas.²
Dauguma darbų atlikti su nedidelėmis sportininkų grupėmis, nemaža jų dalis – Pietryčių Azijoje. Todėl apie petankės techniką jau žinome gana nemažai, o teiginius apie ilgalaikį poveikį sveikatai dar tenka vertinti atsargiau.
Tikslus metimas prasideda dar prieš paleidžiant rutulį
Petankėje atliekami du pagrindiniai veiksmai: primetimas, kai tikslas yra palikti rutulį kuo arčiau kašaneto, ir išmušimas, kai siekiama pataikyti į varžovo rutulį.
Tyrimai rodo, kad tikslų metimą lemia visa judesio seka: stabili kūno padėtis, užsimojimas, peties ir alkūnės judesiai, riešo darbas, rutulio paleidimo momentas, kryptis ir pasirinkta jėga.³
Aikštelėje tai nesunku pastebėti. Vos pastebimas pasvirimas į šoną, per anksti sustabdyta ranka ar kitu momentu paleistas rutulys keičia jo kryptį ir atstumą. Todėl meistriškumas – ne vien gebėjimas atlikti gerą metimą. Daug svarbiau gebėti tokį judesį patikimai pakartoti.
Viename tyrime aštuoni patyrę žaidėjai mėtė rutulius iš devynių metrų. Vidutinis rutulio atstumas nuo kašaneto buvo apie 14 centimetrų.⁴ Imtis per maža, kad šį skaičių laikytume bendru standartu, tačiau tyrimas gerai parodo, jog petankės tikslumą galima matuoti objektyviai.
Tą verta taikyti ir treniruotėse: matuoti vidutinį atstumą iki kašaneto, skaičiuoti pataikymus į pasirinktą nusileidimo vietą ar sėkmingus išmušimus. Taip pažanga matoma aiškiau nei iš vieno vertinimo „pavyko–nepavyko“.
Vieno visoms situacijoms tinkamo metimo nėra
Prieš metant rutulį pirmiausia reikia „perskaityti“ aikštelę. Svarbu ne tik atstumas iki kašaneto, bet ir paviršiaus kietumas, nuolydis, akmenukai, duobutės bei kitų rutulių padėtis. Patyręs žaidėjas dažnai taikosi ne ten, kur rutulys turi sustoti, o ten, kur jis pirmiausia turi paliesti žemę.
Lygioje, gana kietoje aikštelėje galima rinktis ridenimą – rutulys nusileidžia palyginti arti metimo vietos ir didžiąją kelio dalį rieda paviršiumi. Šis būdas atrodo paprastas, tačiau jo rezultatui didelę įtaką turi kiekvienas akmenukas ar nelygumas.
Pusiau aukšto metimo metu rutulys dalį atstumo skrenda oru, nusileidžia pasirinktoje vietoje ir tik tuomet rieda kašaneto link. Žaidėjas turi tiksliai numatyti ir nusileidimo vietą, ir tai, kiek rutulys po kontakto su žeme dar nuriedės.
Kai paviršius labai nelygus arba rutulio kelyje yra kliūčių, pasirenkamas aukštas metimas. Rutulys didesnę atstumo dalį skrenda oru ir nusileidžia arčiau kašaneto. Taip sumažinama aikštelės nelygumų įtaka, tačiau kartu išauga reikalavimai metimo aukščio ir atstumo kontrolei.
Patyrę žaidėjai rutuliui gali suteikti ir kryptingą sukimą, padedantį prisitaikyti prie nuolydžio ar apeiti kliūtį. Šiam metimui reikia ypač tikslaus pirštų ir riešo darbo.
Išmušant varžovo rutulį patikimiausias būdas yra tiesioginis pataikymas, kai metamas rutulys skrenda oru ir atsitrenkia į pasirinktą rutulį. Galima mesti ir taip, kad rutulys pirmiausia paliestų žemę prieš rutulį, tačiau tada rezultatas tampa labiau priklausomas nuo paviršiaus. Ypač vertingas išmušimas, kai varžovo rutulys pašalinamas, o mestas rutulys lieka jo vietoje. Petankėje toks rezultatas vadinamas carreau.
Taigi aukštesnio lygio žaidėją išskiria ne gebėjimas tobulai atlikti vieną mėgstamą metimą. Kur kas svarbiau turėti kelis patikimus metimo variantus ir suprasti, kurį jų pasirinkti konkrečioje situacijoje.
Kai žvilgsnis ir judesys veikia išvien
Viena dažniausiai petankės tyrimuose nagrinėjamų temų – akių ir rankos koordinacija. Žaidėjas turi pamatyti pasirinktą vietą, įvertinti atstumą ir šią informaciją paversti tiksliu judesiu.
2019 m. tyrime, kuriame dalyvavo 16 petankės sportininkų, nustatytas ryšys tarp koncentracijos, akių ir rankos koordinacijos bei išmušimo tikslumo.⁵ Panašios sąsajos pastebėtos ir kituose darbuose.⁶
Tyrimai rodo, kad geresnė koordinacija ir koncentracija siejasi su geresniu rezultatu, bet to dar nepakanka teigti, kad pats petankės žaidimas automatiškai šiuos gebėjimus pagerina.
Metimo metu žaidėjas paprastai žiūri ne į savo ranką, o į kašanetą arba numatytą rutulio nusileidimo vietą. Todėl svarbu jausti rankos padėtį, jos judėjimo greitį ir tinkamą rutulio paleidimo momentą. Šis judesio jutimas kartu su akių ir rankos koordinacija 2025 m. analizėje buvo tarp dažniausiai nagrinėtų petankės fizinių veiksnių.²
Praktikoje tai galima lavinti keičiant atstumus, metant į pažymėtas zonas ir tą pačią nusileidimo vietą mėginant pasiekti skirtingais būdais. Naudingas ir filmavimas telefonu: iš šono ar priekio gerai matyti, ar metimo metu nekinta kūno padėtis, rankos kryptis ir judesio pabaiga.
Koncentracija – ne priedas prie technikos
Petankėje neužtenka susikaupti prieš rungtynes. Dėmesį reikia atkurti prieš kiekvieną metimą.
Žaidėjas vertina atstumą, rutulių padėtį, aikštelės paviršių ir galimą nesėkmės kainą. Priėmus sprendimą reikia atsiriboti nuo ankstesnio metimo, rezultato, aplinkinių kalbų ar varžovų reakcijų ir atlikti pasirinktą veiksmą.
Tyrimuose koncentracija glaudžiai siejosi su išmušimo tikslumu.⁵˒⁶ Praktikoje svarbu ne abstrakčiai „mokėti susikaupti“, o nukreipti dėmesį į vieną užduotį – pasirinktą rutulį, nusileidimo vietą ar konkretų techninį veiksmą.
Todėl prieš metimą naudinga turėti trumpą ir nuolat kartojamą rutiną: įvertinti situaciją, priimti sprendimą, stabiliai atsistoti, sutelkti žvilgsnį ir mesti. Kuo mažiau sprendimų paliekama paskutinei sekundei, tuo lengviau atlikti tai, kas suplanuota.
Ramiai atrodantis žaidimas gali kelti nemažą įtampą
Petankė iš šalies atrodo rami, tačiau aikštelėje įtampos netrūksta. Vienas netikslus metimas gali kainuoti ne vieną tašką, o kartais ir visą kėlinuką – ypač kai rankoje lieka paskutinis komandos rutulys.
2024 m. atliktame 30 petankės sportininkų tyrime nustatyta sąsaja tarp pasitikėjimo savimi ir nerimo prieš varžybas: didesnis pasitikėjimas buvo susijęs su mažesniu nerimu.⁷ Tai primena vieną esminių sporto principų – neužtenka mokėti atlikti veiksmą treniruotėje. Reikia sugebėti tą patį padaryti tada, kai rezultatas iš tiesų svarbus.
Tam išbandyti ir psichologinio pasirengimo metodai. 2020 m. eksperimentiniame tyrime būsimo metimo įsivaizdavimas buvo veiksmingesnis už atsipalaidavimo pobūdžio treniruotę, o rezultatams svarbus buvo ir gebėjimas jausti savo judesius.⁸
Kitame tyrime 20 sportininkų prieš išmušimą mintyse repetavo būsimą veiksmą ir norimą rezultatą. Po programos jų metimai pagerėjo, nors be kontrolinės grupės neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek prie to prisidėjo pats metodas, o kiek papildomas treniravimasis.⁹
Dar vienas būdas – trumpa mintinė komanda sau. 2021 m. tyrime 20 žaidėjų naudojo trumpas frazes, padedančias sutelkti dėmesį prieš metimą; po programos išmušimo tikslumas pagerėjo.¹⁰
Vis dėlto šiuos rezultatus reikia vertinti atsargiai – tyrimų imtys nedidelės, o kai kuriuose darbuose trūko kontrolinių grupių.
Praktiškai metodas gali būti labai paprastas: prieš metimą trumpai įsivaizduoti rutulio skriejimą, pasirinkti vieną dėmesį nukreipiantį žodį ar frazę ir laikytis tos pačios pasirengimo sekos. Tikslas – ne apkrauti galvą papildomomis mintimis, o prieš metimą palikti joje tik tai, kas svarbiausia.
Treniruotė – ne vien žaidžiama partija
Jei norima gerinti konkretų įgūdį, vien žaisti petankę nepakanka. Tik treniruočių metu kryptingos užduotys leidžia tą patį veiksmą pakartoti daug daugiau kartų ir objektyviau įvertinti rezultatą.
Primetimą galima treniruoti pažymint aikštelėje zonas ir siekiant, kad rutulys pirmiausia nusileistų būtent jose. Vėliau zona mažinama, keičiamas atstumas ar paviršius.
Išmušimą verta kartoti iš skirtingų nuotolių ir įvairių situacijų. Tikslas – nepriprasti prie vieno patogaus metimo, kuris puikiai veikia treniruotėje, bet subyra pasikeitus sąlygoms.
Taip pat verta kaitalioti ridenimą, pusiau aukštą ir aukštą metimą, treniruotis ant kietesnio, minkštesnio ir akmenuoto paviršiaus. Varžybose aikštelė prie žaidėjo neprisitaikys – prisitaikyti teks pačiam.
Svarbus ir fizinis pasirengimas, tačiau petankėje daugiau jėgos savaime nereiškia daugiau tikslumo. Raumenų stiprinimas gali padėti stabiliau kartoti judesį ir sumažinti nuovargio įtaką, tačiau jis papildo technikos treniruotes, o ne jas pakeičia.
Ar petankė gali būti naudinga ne tik sportiniam rezultatui?
Čia atsakymas santūresnis: tiesioginių petankės poveikio sveikatai tyrimų dar nedaug.
2022 m. Tailande 38 vyresnio amžiaus žmonės dalyvavo bendruomeninėje programoje, kurioje mokėsi petankės taisyklių ir technikos, atliko apšilimą ir žaidė kartu. Dalyviai palankiai vertino veiklą bei jos fizinį ir psichologinį aspektą.¹¹ Vis dėlto daugiausia vertintas jų pačių pasitenkinimas, o ne objektyvūs sveikatos pokyčiai.
Ankstesniame Taivano darbe petankės programa buvo taikyta 25 vyresniems nei 65 metų žmonėms. Vertinta fizinė, psichologinė ir socialinė laisvalaikio nauda. Rezultatai taip pat buvo palankūs, tačiau petankė buvo derinama su kitomis veiklomis, todėl viso poveikio negalima priskirti vien žaidimui.¹²
Taigi šiandien pagrįsta sakyti, kad petankė gali būti patraukli ir prieinama aktyvumo forma vyresniame amžiuje. Tačiau mokslinių duomenų dar nepakanka teigti, kad ji gydo ligas, apsaugo nuo griuvimų ar reikšmingai pagerina širdies ir kraujagyslių būklę.
Aikštelė kaip susitikimo vieta
Petankė turi vieną paprastą savybę, kurios neparodo metimo tikslumo lentelės – ją retai žaidžiame vieni.
Porose ir komandose tenka tartis dėl taktikos, stebėti partnerio ir varžovų sprendimus, priimti bendrą sprendimą. Treniruotės tampa reguliariu susitikimu, o turnyrai – proga pabūti platesnės bendruomenės dalimi.
Tiesioginių tyrimų, įrodančių, kad būtent petankė mažina vienišumą ar sustiprina socialinius ryšius, dar nedaug. Tačiau yra įdomių praktinių pavyzdžių.
2018 m. Lenkijoje petankė buvo panaudota projekte su benamių vyrų prieglaudos gyventojais. Surengtame turnyre prieglaudos komanda žaidė ir su žmonėmis iš išorės; projekto tikslai buvo fizinis aktyvumas, integracija ir socialinės atskirties mažinimas.¹³ Tai ne kontroliuojamas eksperimentas, tačiau geras pavyzdys, kaip paprastai ši sporto šaka gali suburti skirtingas žmonių grupes.
Tam padeda ir petankės prieinamumas. Pradžiai nereikia sudėtingos infrastruktūros ar aukšto fizinio pasirengimo, o vienoje aikštelėje gali susitikti skirtingo amžiaus ir patirties žaidėjai.
Todėl apie socialinę naudą tiksliausia kalbėti kaip apie galimybę: petankė sudaro palankias sąlygas bendravimui, reguliariams susitikimams ir dalyvavimui bendruomenės gyvenime.
Ką šiandien galima pasakyti gana tvirtai?
Moksliniai tyrimai leidžia petankę vertinti kaip tikslumo, technikos ir taktikos sportą, o ne vien laisvalaikio rutulių mėtymą.
Geram žaidėjui reikia akių ir rankos koordinacijos, stabilios kūno padėties, tikslaus ir pakartojamo judesio, gebėjimo jausti rankos padėtį, sutelkti dėmesį ir pasirinkti techniką pagal aikštelę. Rezultatą veikia ir psichologiniai veiksniai – pasitikėjimas savimi, varžybinis nerimas bei gebėjimas po klaidos grįžti prie kito metimo.
Visa tai galima treniruoti: keisti atstumus ir paviršius, mesti į zonas, naudoti kliūtis, analizuoti savo judesį, mintyse repetuoti būsimą metimą ir susikurti pastovią pasirengimo rutiną.
Apie ilgalaikę naudą sveikatai ir socialinei gerovei žinome mažiau. Vyresni žmonės petankės programas vertina palankiai, o pats žaidimo pobūdis skatina judėti ir būti su kitais, tačiau tvirtesnėms išvadoms dar reikia geresnių tyrimų.
Petankės įdomumas slypi ne pažaduose apie sveikatą, o pačiame žaidime. Viename metime susitinka technika, sprendimas, koncentracija ir emocijų kontrolė.
Iš šalies matome tik nuskriejantį rutulį. Žaidėjas prieš jį paleisdamas jau būna įvertinęs aikštelę, atstumą, kitų rutulių padėtį ir riziką. Tada belieka sunkiausia – tiksliai atlikti tai, ką suplanavai.
To visiškai pakanka, kad petankę būtų galima vadinti gerokai daugiau nei laisvalaikio žaidimu.
Literatūra
Nurhasan N, Al Ardha MA, Putra NSRP, et al. Petanque research trends and developments in the last decade: a systematic review. Retos. 2024;61:567-577. doi:10.47197/retos.v61.109211.
Pelana R, Wenly AP, Ratiyono, Sukiri. Two decades of petanque research: a bibliometric analysis of dominant physical components (2002-2023). J Sport Area. 2025;10(1):156-165. doi:10.25299/sportarea.2025.vol10(1).12237.
Helmi B, Hidayah T, Pramono H, Hartono M, Iskandar T. Using a biomechanical analysis approach to the accuracy of shooting throws in petanque sport: literature review. Phys Educ Theory Methodol. 2024;24(1):130-135. doi:10.17309/tmfv.2024.1.16.
Irawan FA, Ghassani DS, Permana DFW, et al. Analysis of pointing accuracy on petanque standing position: performance and accuracy. J Sport Area. 2022;7(3):455-464. doi:10.25299/sportarea.2022.vol7(3).10183.
Irawan FA, Permana DFW, Akromawati HR, Yang-Tian H. Biomechanical analysis of concentration and coordination on the accuracy in petanque shooting. ACTIVE J Phys Educ Sport Health Recreat. 2019;8(2):96-100.
Purnomo A, Yendrizal. Effect of hand-eye coordination, concentration and believe in the accuracy of shooting in petanque. Adv Soc Sci Educ Humanit Res. 2020:90-96. doi:10.2991/assehr.k.200805.027.
Putri MW, Panggraita GN, Proboyekti D, et al. The relationship between self-confidence and anxiety of petanque athletes in facing matches in Central Java. Int J Disabil Sports Health Sci. 2024;7(6):1313-1321. doi:10.33438/ijdshs.1525377.
Rizal RM, Asmawi M, Lubis J. Petanque: mental training and kinesthetic perception of shooting accuracy. ACTIVE J Phys Educ Sport Health Recreat. 2020;9(3):185-191. doi:10.15294/active.v9i3.41987.
Rony MR, Asmawi M, Lubis J. Petanque: mental imagery and shooting accuracy. Adv Health Sci Res. 2021;36:16-18. doi:10.2991/ahsr.k.210707.005.
Rizal RM, Asmawi M, Lubis J. Effect of self-talk on petanque shooting accuracy. Int J Hum Mov Sports Sci. 2021;9(4):807-813. doi:10.13189/saj.2021.090427.
Klangpraphan K. Effects of using petanque to enhance the well-being of the elderly through the participation process in Muang District, Surin Province. Arts Manag J. 2022;6(4):1773-1790.
Chang Y. A Study on Influence of the Elderly Pétanque Learners to Experience of Leisure Benefits. Master’s thesis. National Taiwan Normal University; 2010.
Sarnowska M, Gach S, Tereba A, Czarnecki M. Activation of homeless people through Petanque Game. J Educ Health Sport. 2018;8(8):674-683. doi:10.5281/zenodo.1344870.
